Atminimo suolelis
Tėviškės namų bendruomenės kiemelyje, visai šalia Alytaus hospiso įėjimo pamatysite praeities dvasia dvelkiantį medinį suolelį. O ant jo – užrašą ir nuorodą į interneto svetainę. Taip pagerbtas Tėviškės namų idėjas puoselėjusių ir talkinusių, į Amžinybę išėjusių žmonių atminimas.
Jų atminimas išliks ilgam
Michael Peart (1943-2015)
1991 metais Michaelas Peartas buvo paskirtas pirmuoju Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Michaelo pastangų dėka buvo pasitelktos visos Didžiosios Britanijos vyriausybės programos, kurios padėjo Lietuvos reformų procesui. Pabaigęs savo diplomatinę karjerą, jis ir toliau puoselėjo savo ryšius su Lietuva ir ieškojo būdų toliau padėti Lietuvai. Šių pastangų rezultatas – „The Tiltas Trust” fondo įkūrimas, kuriam jis vadovavo iki 2015 metų.
Per pastaruosius 15 metų „The Tiltas Trust” fondas finansavo daug iniciatyvų,projektų, vizitų, kurių vertė siekia 70 000 eurų. Didelį dėmesį Michaelas skyrė savanorystės sektoriaus Lietuvoje stiprinimui ir jo svarbos supratimui. Nuo pat pirmų fondo įkūrimo dienų, parama sergantiems vėžiu ir jų šeimoms, paliatyviosios pagalbos buvo tarp svarbiausių fondo prioritetų. Michaelas buvo šios veiklos priešakyje, ieškodamas ir ragindamas Britanijos institucijas dalyvauti bendruose su Lietuva projektuose. Jis nepailsdamas susitikdavo su Jungtinėje Karalystėje besilankančiais partneriais iš Lietuvos, rasdavo būdų kalbėtis su Lietuvos vyriausybės atstovais, siekdamas pokyčių pagalbos sergantiems onkologine liga ar paliatyvios slaugos srityse. Tai, kad „The Tiltas Trust” vis dar dalyvauja įvairiuose projektuose Lietuvoje, yra duoklė Michaelo entuziazmui ir užsispyrimui. Jo vadovaujamo fondo dėka VšĮ „Tėviškės namai” atstovai lankėsi Šiaurės Airijoje, iš kur susipažino su Didžiosios Britanijos patirtimi ir parsivežė daug žinių bei jas pritaikė kuriant Vėžio informacijos ir paramos centrą bei hospisą Alytuje.
Deja, 2015 m. Michaelą pasiglemžė onkologinė liga. Prieš išeidamas, jis skyrė dosnią asmeninę paramą, įgalindamas fondą ir toliau tęsti savo misiją.
Fondo patikėtiniams ir Michaelo šeimai malonu žinoti, kad Michaelo idėjos toliau skleidžiasi ir „Tėviškės namų” projektai sėkmingai auga.
/ 2015 m. balandis
Kazimieras Sventickas (1946 - 2020)
Kazimieras Sventickas gimė 1946-03-14 Delnicos k. Lazdijų raj., didelėje, draugiškoje šeimoje. Deja, ši darbšti ir tvarkinga šeima neišvengė baisios Lietuvai lemties – atsidūrė tremtyje. Grįžęs į Lietuvą, Kazimieras baigė mokslus, gilinosi į ekonomikos, valdymo, organizavimo problemas, vėliau parengė ir apgynė ekonomikos mokslų krypties disertaciją. Ilgai dirbo antraeilėse pareigose Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultete (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), už gilius ir reikšmingus darbus jam buvo suteiktas neterminuotas docento pedagoginis vardas. Mokslines įžvalgas ir metodus doc. dr. Kazimieras Sventickas sėkmingai taikė praktikoje, paskutinė ilgametė jo darbovietė – inovatyvi ir socialiai atsakinga užsienio kapitalo įmonė „Vita Baltic International“, kurioje ėjo vadovaujančias pareigas. Didelę dalį savo energijos ir laiko doc. dr. Kazimieras Sventickas skyrė visuomeniniams reikalams. Jis buvo aktyvus Pilietinės iniciatyvos aplinkosauginės draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas ir vienas iš steigėjų, Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos valdybos narys, Alytaus Dzūkijos LIONS klubo narys. Kazimieras Sventickas būdamas LIONS klubo nariu aktyviai prisidėjo prie Tėviškės namų bendruomenės iniciatyvos – įsigyti greitosios pagalbos automobilį hospiso pacientų pavėžėjimui.
Doc. dr. Kazimieras Sventickas mirė eidamas 75-uosius metus. Kiek daug liko neįgyvendinta, nenuveikta, neinicijuota, neparašyta, nediskutuota. Sunku iki galo suvokti, kokia didelė ši netektis ne tik šeimai, jo artimiesiems, bičiuliams, mokslininkų draugijai, tačiau ir visam kraštui
K. Sventicko gyvenimo moto buvo toks: „Laimingi, kurie geba turėti, laimingesni – kurie moka pasidalinti”.
/ 2020 m. gruodis
Wendy Howe (1948-2022)
Gimusi lietuvių šeimoje chaotiško pokario metu, įvaikinta ir užaugusi Anglijoje, Wendy daug metų dirbo slaugytoja Jungtinės Karalystės valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje. Gyvendama Britanijoje, ji niekada nepamiršo savo lietuviškų šaknų ir, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tapo dažna viešnia savo gimtinėje. Ji greitai rado būdus, kaip pritaikyti gerąsias Britanijos patirtis, įgūdžius ir praktines žinias naujoms idėjoms ir projektams sveikatos sektoriuje Lietuvoje skleistis. Kartu su pirmuoju Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje Michaelu Peartu ji buvo viena iš „The Tiltas Trust” (TTT) steigėjų. „The Tiltas Trust” padėjo sistemingai tęsti Wendy pradėtus projektus.
„The Tiltas Trust” fondas turėjo galimybę skirti kuklų finansavimą, o Wendy sugebėjo įtikinti ekspertus neatlygintinai skirti laiko ir dalintis savo patirtimi su kolegomis Lietuvoje. Pagrindinį dėmesį ji skyrė sveikatos priežiūrai, ypač paramai sergantiems vėžiu ir paliatyviajai pagalbai. Wendy ir fondo dėka ilgus metus buvo teikiama visapusiška pagalba VšĮ „Tėviškės namai” iniciatyvoms ir pastangoms Alytuje įkurti Vėžio informacijos ir paramos centrą bei hospisą. Wendy taip pat buvo ir viena pirmųjų Edinburgo hercogo tarptautinių apdovanojimų pradininkė Lietuvoje. Ji dėjo daug pastangų skleisdama žinią apie hiporterapijos naudą protinę ir fizinę negalią turintiems vaikams. Per pastaruosius 17 metų „The Tiltas Trust” fondas įvairiai veiklai Lietuvoje skyrė apie 70 000 eurų: be Wendy entuziazmo ir užsispyrimo tiek daug nebūtų pasiekta.
Wendy neįkainojamą indėlį į dvišalių santykių stiprinimą ir gerosios patirties perėmimą 2014 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu.
/ 2022 m. balandis
Arvydas Šeškevičius (1939-2023)
Žmonės, kurie savo indėliu keičia šalies gyvenimą, dažnai kasdieniniame bendravime būna paprasti ir kuklūs. Toks buvo profesorius dr. Arvydas Šeškevičius – kuklus, bet intelektualus, ramus, bet turintis puikų humoro jausmą, paprastas, bet visuomet elegantiškas. Mokslininkas, istorikas, rašytojas, krašto šviesuolis. Būsimasis profesorius gimė 1939 m. Alytaus rajone, Simno miestelyje, kuriam prieraišumą jautė visą gyvenimą. Studijavo Kauno medicinos institute, dirbo kardiologu, vyresniuoju mokslo darbuotoju, dėstytoju. Profesorius buvo paliatyviosios pagalbos kūrėjas ir pradininkas Lietuvoje. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete profesorius įkūrė Slaugos fakultetą, rengiantį paliatyviosios pagalbos specialistus. Jam labai rūpėjo užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ligoniams, kai pasveikti jau nesitikima. Matydamas ir suprasdamas paliatyviosios pagalbos reikalingumą, Arvydas Šeškevičius parengė naujas studijų programas būsimiems slaugos specialistams. Kūrybiniame A. Šeškevičiaus bagaže arti šimto leidinių: vadovėliai, monografijos, moksliniai straipsniai, informaciniai leidiniai. Prof. A. Šeškevičius buvo aktyvus visuomenininkas: Centrinės ir Rytų Europos paliatyviosios pagalbos valdybos narys (nuo 2007 m.), Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas (nuo 2003 m.), Hospisų paramos fondo bei VšĮ „Tėviškės namai“ tarybos narys (nuo 2010 m.), Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos prezidentas (nuo 2013 m.). Jis entuziastingai įsiliejo į Alytaus krašto mokslininkų draugijos ,,Vizija“ veiklą, dalindamasis idėjomis ir puoselėdamas mintį, jog mokslinį darbą galima dirbti gyvenant gimtajame krašte. Profesoriui buvo ypač svarbu savo, kad mokslininkai savo socialine bei intelektine veikla prisidėtų prie savo krašto gerovės. Siekdamas paskatinti spartesnę paliatyviosios pagalbos plėtrą jo gimtajame krašte, profesorius, kaip lektorius, dalyvavo įvairiose VšĮ „Tėviškės namai“, Alytaus kolegijos bei POLA organizuotose konferencijose ar mokymuose paliatyviosios pagalbos specialistams bei savanoriams. Už ypatingą gyvenimo veiklą profesorius dr. A. Šeškevičius apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2016 m.), nusipelniusio LR sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu (2009 m.). Jam įteiktas projekto „Lietuvos garbė“ „Metų pašaukimo“ apdovanojimas (2011 m.), paskirta nominacija „Už ilgametį indėlį gyvybės kultūros puoselėjimui“ (2016 m.). 2012 m. A. Šeškevičius išrinktas Simno miesto metų žmogumi. Profesoriaus netekome 2023 m. sausio 22 d.. Mirė Kaune, palaidotas Simno kapinėse. Liko tiek daug padarytų darbų, ir tiek daug, kas dar galėjo būti padaryta….
/ 2023 m. sausis