GLOBĖJAI
Mūsų šventieji globėjai
Nors mūsų organizacijose pagalbą gali gauti kiekvienas, nepaisant jo tautybės, tikėjimo, politinių pažiūrų, finansinio ar materialinio statuso, organizacijų veikla organizuojama vadovaujantis krikščioniška pasaulėžiūra ir siekiama ugdyti atvirą, dvasiškai sveiką ir pilietiškai aktyvią dirbančiųjų bendruomenę. Kiekvienas krikščionis turime savo šventąjį globėją, kuriuo dažniausiai yra šventasis, kurio vardas toks pat kaip mūsų. Kai kurie šventieji virš 2000 metų krikščionybės istorijoje tapo išskirtiniais tam tikrų žmonių grupių užtarėjais. Tai susiję su jų amatu, su jų gyvenimu ar mirtimi arba paprasčiausiai su jų vardu. Todėl bėgant amžiams krikščioniškos organizacijos pagal savo veiklos pobūdį dažnai pasirinkdavo savo organizacijos globėjus, nes žavisi tų šventųjų gyvenimais ir nori, kad šie organizacijos veikloje būtų pavyzdys ir jiems jų veikloje.
Tėviškės namų bendruomenė savo globėjais yra pasirinkę Šv. Dievo Joną bei Švč. Dievo Motiną Visų Karalienę.
DIEVO MOTINA VISŲ KARALIENĖ
Iš Rytų bažnyčios yra atėjusi graži tradicija giedoti akatistą Dievo Motinos garbei. Šios ikonos akatiste yra tokie žodžiai:
SVEIKA, SKAUSMĄ MALŠINANTIS VAISTE!
SVEIKA, LIGOS KARŠTĮ VĖSINANTI!
SVEIKA VĖŽIO OPAS UGNIMI PRIDEGINANTI!
SVEIKA, APLEISTUOSIUS IŠ LIGOS PATALO PAKELIANTI!
MELSKIME DIEVO MOTINĄ UŽTARIMO PAS JOS SŪNŲ MŪSŲ VIEŠPATĮ JĖZŲ KRISTŲ.
Švč. Dievo Motina Visų Karalienė
Ir giedromis valandomis, ir sunkiomis gyvenimo akimirkomis krikščionys kreipiasi į Mariją patikėdami save jos nuolatiniam užtarimui, kad iš jos Sūnaus sulauktume visų žemiškojoje kelionėje mums būtinų malonių ir gailestingumo. Marija dėl jos sielos išaukštinimo ir gautų dovanų iškilumo yra karalienė labiau negu bet kuris kitas kūrinys. Ji nepaliaujamai teikia žmonijai savo meilės ir rūpestingumo lobius. Per Dievo Motiną, kupini pasitikėjimo, krikščionys kreipiasi į Tą, kuris valdo pasaulį ir savo rankose laiko visatos likimą. Amžiais jos šauktasi kaip dangaus Karalienės. Šio senojo šaukimosi ritmas padeda krikščionims suprasti, kad Švenčiausioji Mergelė, kaip mūsų Motina, šalia savo Sūnaus Jėzaus dangaus garbėje visada yra su mumis mūsų kasdieniame gyvenime.
Didysis Sirijos šventasis Efremas Siras tvirtino, kad Marijos karališkumas kyląs iš jos motiniškumo: ji yra Viešpaties, karalių Karaliaus, motina (plg. Iz 9, 1–6) ir kreipia į Jėzų kaip į mūsų gyvenimą, išganymą ir viltį. Dievo Motina Marija yra karalienė Dievo tarnystėje žmonijai, meilės karalienė, dovanojanti save Dievui, kad būtų įtraukta į Jo planą žmonėms išganyti. Ji yra karalienė kaip tik mus mylėdama, mums padėdama visuomet, kai mums iškyla koks nors poreikis, ji yra mūsų sesuo, nuolanki tarnaitė. Prižiūrėdama mus, savo vaikus – vaikus, kurie kreipiasi į ją malda, dėkoja jai ir prašo jos motiniškos globos bei dangiškosios pagalbos, galbūt išklydę iš kelio ar slegiami kančios bei skausmo dėl liūdnų ir sunkių gyvenimo įvykių. Tad Karalienės titulas yra pasitikėjimo, džiaugsmo ir meilės titulas. Ir mes žinome, kad tai, ką ji laiko savo rankose, yra gera pasauliui, kad ji mus myli ir padeda mūsų sunkumuose.
Katalikai Marijos Karalienės minėjimą švenčiame Žolinės oktavoje, rugpjūčio 22 d. Rytų bažnyčioje Dievo Motinos Visų Karalienės šventę mini rugpjūčio 31 d.
Pamaldumas Dievo Motinai yra svarbus krikščionių dvasinio gyvenimo elementas. Melsdamiesi neužmirškime kupini pasitikėjimo kreiptis į ją. Marija tikrai užtars mus greta savo Sūnaus. Žvelgdami į ją, sekime jos tikėjimu, visišku atsidavimu Dievo meilės planui, dosniu Jėzaus priėmimu. Mokykimės iš Marijos gyventi. Marija yra dangaus Karalienė, arti Dievo, bet ji taip pat yra kiekvienam iš mūsų artima Motina, mylinti mus ir girdinti mūsų balsą.
Šv. Dievo Jonas
GYDANT KŪNUS PRASISKVERBTI PRIE SIELŲ…
Šv. Dievo Jonas įkūrė vienuolių bonifratrų kongregaciją (lot. k. – Boni fratres – gerieji broliai), kurios charizma – rūpinimasis sunkiais ligoniais ligoninėse.
Šv. Dievo Jonas, kuklus ir neturtingas portugalas, visą savo gyvenimą pašventė ligonių ir nelaimingų žmonių globai. Jo bičiuliai buvo kunigaikščiai ir vargšai, vyskupai ir kitatikiai. Jo kūrinys – Ispanijoje įsteigtos ligoninės ir globos namai- buvo šiuolaikinių ligoninių pirmtakas. 1963 metais buvo beratifikuotas, o 1691 metais – kanonizuotas.
Šv. Dievo Jonui dar esant gyvam apie jį pradėjo burtis žmonės, kurie nusprendė savo gyvenimą susieti su ligotų ir kenčiančių žmonių reikmėmis. Tai buvo naujo gerųjų brolių (bonifratrų) Ordino užuomazga. Jau 1571 metais jis buvo patvirtintas kaipo kongregacija, o keliolika metų vėliau – kaipo Ordinas su iškilmingais įžadais. Labai greitai paplito Ispanijos ir Italijos teritorijoje, vėliau, XVII šimtmetyje, bonifratrai įsikūrė Prancūzijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, o taip pat Vokietijos teritorijoje. Neskaitant aktyvių ligonių globos, vienuoliai dar dirbo modernizuojant ir tobulinant medicinos meną ir techniką (gydytojų rengimo mokyklos), kaip tik dėka jiems buvo įdiegta daugybė terapeutinių naujovių, ypač psichiatrijos srityje. Bonifratrų Ordinui šiuolaikinė medicina gali būti dėkinga už tai, kad jame pirmą kartą buvo pritaikyta narkozė, įvestos knygos su pacientų ligos istorijos aprašymais.
XIX a. Šv. Dievo Jonas buvo paskelbtas ligonių, ligoninių, slaugių ir jų asociacijų, knygų pardavėjų, galiausiai Granados globėju.
Katalikiškas pasaulis Šv. Dievo Joną, ligoninės tarnautojų vienuolijos steigėją, mini kovo mėn. 8 d. .
